Paskola be oficialių pajamų dažnai minima kaip sprendimas žmonėms, kurie dirba nereguliariai, gauna pajamas iš kelių šaltinių arba šiuo metu neturi įprasto darbo užmokesčio. Tačiau frazė „be oficialių pajamų“ neturėtų būti suprantama kaip galimybė pasiskolinti visiškai neįrodžius savo finansinio pajėgumo. Kreditoriui svarbu įvertinti, ar žmogus turės pakankamai lėšų įmokoms mokėti, todėl pajamų pobūdis ir jų tvarumas gali turėti didelę reikšmę. Skirtingi pajamų šaltiniai taip pat gali būti vertinami nevienodai.
Jeigu žmogus gauna individualios veiklos pajamas, nuomos pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš užsienio ar kitokias teisėtas įplaukas, svarbu turėti dokumentus, leidžiančius jas pagrįsti. Kreditoriui aktualu ne tik tai, kiek pinigų patenka į sąskaitą, bet ir ar pajamos yra pakankamai stabilios. Lietuvos bankas pabrėžia vartotojų kreditingumo vertinimo svarbą, todėl sprendimas dėl finansavimo neturėtų būti grindžiamas vien deklaruojamu noru skolintis. Atsakingas vertinimas padeda sumažinti riziką, kad žmogus prisiims įsipareigojimą, kurio vėliau nepajėgs vykdyti.
Svarstant finansavimą verta atskirti du skirtingus atvejus. Viena situacija yra tada, kai žmogus neturi standartinio darbo užmokesčio, bet realiai gauna reguliarias ir pagrindžiamas pajamas. Kita – kai pajamų apskritai nėra arba jos yra tokios nereguliarios, kad neįmanoma patikimai prognozuoti būsimo biudžeto. Pirmuoju atveju gali būti įmanoma rasti finansavimo variantų, tačiau antruoju papildoma skola gali būti labai rizikinga. Net ir nedidelė mėnesio įmoka tampa problema, jei nėra aiškaus šaltinio, iš kurio ji bus mokama.
Prieš kreipiantis verta pasitikrinti savo biudžetą ir pasiruošti informaciją apie gaunamas lėšas. Naudinga įvertinti kelių paskutinių mėnesių pajamas, būtinas išlaidas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus. Taip pat reikėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, nes vienoda paskolos suma gali turėti skirtingą bendrą kainą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kuriuose žadama „paskola visiems“ arba teigiama, kad pajamų įrodymų apskritai nereikia.
Galiausiai svarbu prisiminti, kad paskolos tikslas nėra kompensuoti nuolat trūkstamas pajamas. Jei finansinis deficitas kartojasi kiekvieną mėnesį, naujas kreditas dažniausiai tik atideda problemą. Tvaresnis sprendimas – pirmiausia stabilizuoti pajamas ir išlaidas, o tik tada svarstyti papildomą finansavimą. Jei pajamos yra nestandartinės, bet teisėtos ir pagrindžiamos, verta iš anksto pasiruošti jų kilmę patvirtinančią informaciją. Tai leidžia objektyviau įvertinti realias galimybes ir priimti sprendimą ne vien pagal reklaminį pažadą. Jeigu pajamos yra nestandartinės, pravartu iš anksto pasiruošti banko sąskaitos išrašus, pajamų deklaracijas ar kitus dokumentus, kurie gali padėti parodyti realią finansinę padėtį. Tai ypač aktualu tada, kai dalis pajamų gaunama ne pagal įprastą darbo sutartį. Skaidriai pateikta informacija padeda išvengti situacijos, kai paraiškoje nurodyta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, prieš skolinantis verta turėti bent nedidelį rezervą nenumatytiems atvejams, nes paskolos įmoka tampa prioritetine išlaida. Jeigu pajamos gaunamos nereguliariai, naudinga skaičiuoti ne geriausią, o atsargesnį mėnesio scenarijų. Tuomet galima matyti, ar įmoka būtų pakeliama ir tuo metu, kai pajamų gaunama mažiau. Toks vertinimas padeda išvengti pernelyg optimistinio skolinimosi. Net ir turint teisėtų pajamų, svarbu įvertinti jų stabilumą bei galimą pokytį artimiausiais mėnesiais. Jei tokios informacijos nepakanka, geriau palaukti ir pirmiausia stabilizuoti pajamas.