Mažoji bendrija (MB) – tai viena populiariausių smulkiojo verslo teisinių formų Lietuvoje. Ji patraukli dėl lankstesnio valdymo, mažesnių steigimo kaštų ir galimybės dirbti be samdomų darbuotojų. Tačiau, nepaisant paprastesnės struktūros, mažoji bendrija apskaita reikalauja atsakingo požiūrio, gerų teisės aktų žinių ir tvarkingos finansinės disciplinos. Tinkamai vedama apskaita padeda ne tik išvengti baudų, bet ir priimti pagrįstus verslo sprendimus.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra mažosios bendrijos apskaita, kokie jos ypatumai, kokias ataskaitas privaloma teikti ir kodėl verta pasitikėti profesionalais.
Kas yra mažoji bendrija ir kuo ji išskirtinė?
Mažoji bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurį gali steigti nuo 1 iki 10 fizinių asmenų. Skirtingai nei UAB, MB neturi įstatinio kapitalo reikalavimo, o jos nariai gali dirbti bendrijoje be darbo sutarčių.
Šie ypatumai turi tiesioginę įtaką apskaitai, nes:
Nariai gali gauti išmokas ne kaip darbo užmokestį;
Pelno paskirstymas vyksta pagal nustatytą tvarką;
Apskaitos metodai gali būti supaprastinti, jei leidžia veiklos mastas.
Mažoji bendrija apskaita: pagrindiniai principai
Apskaitos tvarkymas pagal įstatymus
Mažoji bendrija apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Pelno mokesčio įstatymu bei kitais susijusiais teisės aktais. Net jei MB neturi daug operacijų, apskaita privalo būti tiksli, nuosekli ir pagrįsta dokumentais.
Kiekviena ūkinė operacija turi būti:
Pagrįsta apskaitos dokumentais (sąskaitomis, kvitais, sutartimis);
Laiku užregistruota apskaitoje;
Tinkamai klasifikuota pagal sąskaitų planą.
Kas gali tvarkyti MB apskaitą?
Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti:
Pats MB vadovas arba narys (jei turi pakankamai žinių);
Samdomas buhalteris;
Buhalterinių paslaugų įmonė.
Praktika rodo, kad profesionalios buhalterinės paslaugos leidžia išvengti klaidų ir sutaupyti laiko, ypač augančiam verslui.
Finansinė apskaita mažojoje bendrijoje
Pajamų ir sąnaudų apskaita
Vienas svarbiausių apskaitos elementų – teisingas pajamų ir sąnaudų registravimas. Pajamos fiksuojamos tada, kai jos uždirbamos, o ne kai gaunami pinigai. Sąnaudos turi būti susijusios su vykdoma veikla ir pagrįstos dokumentais.
Tvarkinga pajamų ir išlaidų apskaita leidžia:
Teisingai apskaičiuoti pelną;
Optimizuoti mokesčius;
Aiškiai matyti verslo finansinę būklę.
Ilgalaikio turto apskaita
Jei mažoji bendrija įsigyja brangesnį turtą (kompiuterius, įrangą, transporto priemones), jis registruojamas kaip ilgalaikis turtas. Tokiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, kuris mažina apmokestinamąjį pelną.
Mokesčiai ir deklaracijos
Pagrindiniai MB mokesčiai
Mažoji bendrija apskaita glaudžiai susijusi su mokesčių skaičiavimu. Dažniausiai MB susiduria su šiais mokesčiais:
Pelno mokestis (15 %, o tam tikrais atvejais – 5 %);
Pridėtinės vertės mokestis (jei registruojamasi PVM mokėtoju);
Gyventojų pajamų mokestis (nuo išmokų nariams);
Socialinio draudimo įmokos.
Deklaracijų teikimas
MB privalo laiku teikti mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“. Dažniausiai teikiamos:
Pelno mokesčio deklaracija;
PVM deklaracijos (jei taikoma);
Metinės finansinės ataskaitos Registrų centrui.
Net nedidelė klaida deklaracijose gali lemti delspinigius ar baudas, todėl tikslumas čia itin svarbus.
Finansinės ataskaitos ir jų reikšmė
Kokias ataskaitas rengia mažoji bendrija?
Mažoji bendrija privalo parengti metines finansines ataskaitas, kurios paprastai apima:
Balansą;
Pelno (nuostolių) ataskaitą;
Aiškinamąjį raštą (kai taikoma).
Šios ataskaitos parodo tikrąją bendrijos finansinę padėtį ir yra svarbios ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir patiems nariams.
Sprendimų priėmimas remiantis apskaita
Tvarkinga apskaita leidžia:
Įvertinti veiklos pelningumą;
Planuoti investicijas;
Kontroliuoti išlaidas;
Prognozuoti pinigų srautus.
Todėl mažoji bendrija apskaita tampa ne tik prievole, bet ir strateginiu valdymo įrankiu.
Dažniausios klaidos tvarkant MB apskaitą
Pradedantieji verslininkai dažnai daro šias klaidas:
Maišo asmenines ir verslo lėšas;
Pavėluotai registruoja dokumentus;
Netinkamai apmokestina narių išmokas;
Neatsižvelgia į mokesčių lengvatas.
Šių klaidų galima išvengti pasitelkus patyrusius apskaitos specialistus.
Kodėl verta rinktis profesionalias buhalterines paslaugas?
Nors teoriškai mažosios bendrijos apskaitą galima tvarkyti savarankiškai, praktikoje profesionalų pagalba suteikia daug privalumų:
Taupomas laikas ir nervai;
Užtikrinamas teisės aktų laikymasis;
Gaunamos konsultacijos mokesčių optimizavimo klausimais;
Mažinama finansinių klaidų rizika.
Ypač augant veiklos apimtims, profesionali mažoji bendrija apskaita tampa būtinybe.
Išvada
Mažoji bendrija – lanksti ir patraukli verslo forma, tačiau jos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingos finansinės apskaitos. Mažoji bendrija apskaita apima ne tik skaičių registravimą, bet ir strateginį finansų valdymą, mokesčių planavimą bei atsakomybę už teisingą informacijos pateikimą. Investicija į kokybišką apskaitą atsiperka ramybe, skaidrumu ir tvirtais pamatais verslo augimui.